Europos Istorija VBE

Timeline created by Subachius
In History
  • 476

    Vakarų Romos imperijos žlugimas

  • 496

    V. Frankų krikštas

    Suprato bendradarbiavimo su Bažnyčia naudą. Frankų imperatoriai gavo karūną, Bačnyčios struktūra padėjo valfyti didelius plotus. Bažnyčia turėjo geresnės sąlygas plėsti krikščionybei: saugumas, plitimas Frankų teritorijoje ir už jos.
  • 549

    VI a. Benedikto regula

    Patvirtino popiežius Grigalius Didysis. Davė pradžią vakarietiškų vienuolynų steigimuisi. Viduramžių kultūra – vienuolynų kultūra. Vienuolynai buvo svarbūs to meto religinio, kultūrinio, mokslinio ir ūkinio gyvenimo centrai. Steigtos pirmosios mokyklos, scholastika.
  • 901

    X-XII Romanika

    X-XII Romanika
    Pirmasis bendras viduramžių architektūros stilius. Gynybinės funkcijos aktualumas.

    Būdinga: masyvumas, storos sienos, maži langai, pusapvalė arka, pusapvaliai skliautai, masyvūs bokštai, primityvios skulptūros.
  • 901

    Feodalizmas

    Feodalizmas
    Ėmė formuotis VII a. Karolio Didžiojo laikais. Suklestėjo X - XIII a.
    Vasalo ir feodalo tarpusavio priklausomybės ir ištikymybės santykiai. Vasalas įsipareigoja remti karo žygiuose, išpirkti iš nelaisvės, senjoras įsipareigoja ginti nuo kitų feodalų, globoja, suteikia feodą.
  • 966

    X a. Lenkijos krikštas

    Valdovas Meška susituokė su Čekijos kunigaikštyte krikščione. Krikščionybė plito per santuokas.
  • 988

    X a. Kijevo Rusios krikštas

    Valdovas priėmė krikštą pagal Bizantijos apeigas.
  • 1054

    XI a. Didžioji schizma

    XI a. Didžioji schizma
    Bažnyčia atsiskyrė į Vakarų - Katalikų ir Rytų - Stačiatikių.
    Priežastys: popiežius siekė vienvaldystės, aukščiausio autoriteto, patriarchas nenorėjo pripažinti viršenybės. Formavosi savita kalbinė, kultūrinė Bažnyčių aplinka. Skyrėsi apeigos, ritualų reikmenys, dogmos, reikalavimai dvasininkams.
    Padariniai: atitolino civilizacijas, susilpnino krikščionių kovą su musulmonais, religiniai konfliktai, schizma išliko.
  • 1088

    Bolonijos universitetas

    XI a. Seniausias Vakarų Europos universitetas.
    XIII - XV a. universitetai buvo steigiami Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje, Šventojoje Romos imperijoje (Prahos).
    Fakultetai: Teologija, medicina, teisė, filosofija.
  • 1095

    Kryžiaus žygiai į Rytus

    Kryžiaus žygiai į Rytus
    Paskelbė popiežius Urbonas II. Oficialus tikslas: išvaduoti Jeruzalę iš kitatikių, plėsti krikščionybę. Riteriai tikėjosi turtų, ėmė trūkti dirbamosios žemės, popiežius siekė plėsti savo įtaką.
    Padariniai: politiniai, tarptautiniams santykiams, kultūriniai, socialiniai, ekonominiai, religiniai.
  • 1096

    Pirmasis kryžiaus žygis

    Pirmasis kryžiaus žygis
    1096-1099
    Vyko sausuma, priešininkai - arabai. Užkariauta Palestinos dalis. Įkurtos kryžiuočių valstybės gyvavusios apie 100 metų.
  • 1101

    XII - XVI a. Gotika

    XII - XVI a. Gotika
    Gynybinė funkcija nebebuvo tokia aktuali, tobulėjo technika.
    Būdinga: aukštis, erdvė, grakštumas, lenguvumas, kryžminiai skliautai, smailėjančios arkos, vitražais puošti langai, rozetė.
  • 1202

    Ketvirtasis kryžiaus žygis

    Ketvirtasis kryžiaus žygis
    1202-1204 m.
    Kryžiuočiai laivais pasiekė Bizantiją, ji nusiaubta. Įkurta Lotynų imperija, gyvavusi apie 50 m.
  • 1400

    Renesansas

    Renesansas
    XIV a. vid.-XVII a. pr.
    Europos kultūros, meno ir visuomenės minties suklestėjimo epocha pereinamasis laikotarpis nuo viduriniųjų amžių prie Naujųjų laikų kultūros, pasižymėjęs antikos tradicijų atgaivinimu ir dėmesiu žmogaus asmenybei. Apėmė visas gyvenimo sritis. Atsirado ir suklestėjo Italijoje.
    Renesanso epochos įkvėpimo šaltinis - humanistinė pasaulėžiūra, žmogų laikanti svarbiausia vertybe.
  • 1450

    Knygų spausdinimas

    Knygų spausdinimas
    Johanas Gutenbergas išrado knygų spausdinimą
  • 1492

    K. Kolumbo kelionė

    K. Kolumbo kelionė
    Finansavo Ispanija. Atrado naują žemyną, vėliau pavadintą Amerika.
  • 1497

    Vasko da Gama kelionė

    Vasko da Gama kelionė
    Finansavo Portugalija. Atrado jūrų kelią į Indiją. 1497-1498 m.
  • 1500

    Kapitalizmas

    Kapitalizmas - sankloda, kuriai būdinga privati nuosavybė ir rinkos ekonomika.
    Ėmė formuotis XV a. pab - XVI a. Pirmieji kapitalizmo požymiai - manufaktūros ir aptvėrimai.
  • 1517

    Martyno Liuterio 95 tezės

    Martyno Liuterio 95 tezės
    Pradėjo Katalikų Bažnyčios reformą. Liuteris ragina: vadovautis Biblija, o ne dvasininkų nurodymais, atsisakyti išpažinties, skaistyklos, šventųjų garbinimo, Bažnyčios turtų, panaikinti indulgencijas, celibatą, bažnytinę dešimtinę, supaprastinti pamaldas.
  • 1519

    F. Magelano kelionė

    F. Magelano kelionė
    Finansavo Ispanija. Apiplaukė pasaulį. Mirė kelionėje. 1519-1522 m.
  • 1543

    Heliocentrizmas

    Heliocentrizmas
    Mikalojus Kopernikas. Gilinosi į iki tol mažai tyrinėtas gamtos mokslų sritis.
  • 1545

    Tridento sinodas

    Tridento sinodas
    XVI a. viduryje paskelbė kontrreformaciją, vykdytojais paskelbti Jėzuitų ordinas.
    Vykdymas: universitetai, mokyklos, inkvizicija, baroko stilius, politinės sąjungos.
  • Barokas

    Barokas
    XVII - XVIII a.
    Skiriamieji bruožai: sudėtingumas, jausmingumas, puošnumas, prabangumas.
    Barokas turėjo parodyti žmonių meilę Dievui, Bažnyčioje pajausti Dievo galią ir didybę.
  • Apšvieta

    XVII a. pab - XVIII a.
    Bruožai: žmogaus protas - didžiausia vertybė, visuomenės gerovės ir pažangos siekis.
    Šarlis Luji Monteskjė - valdžių padalijimo principas.
    Žanas Žakas Ruso - smerkė socialinė nelygybę, išaukštino respubliką kaip geriausią valdymo formą.
  • Klasicizmas

    Klasicizmas
    XVII a.–XIX a. I pusės V. E literatūros ir meno epocha.
    Sekimas Antikos meno ir literatūros kūriniais. Iš jų buvo mokomasi pažinti žmogų, siekti idealios harmonijos, tobulumo, absoliutaus grožio, universalios tiesos. Klasicizmo kultūra taspindi svarbiasias Apšvietos laikotarpio idėjas.
    Dailė - istoriniai peizažai, portretai, antikinės mitologijos siužetai.
    Literatūra - antikiniai siužetai, komedijos, išaukštinamas protas, amžinosios vertybės.
  • Didžioji Prancūzijos Revoliucija

    Didžioji Prancūzijos Revoliucija
    Absoliutizmo sukelta krizė, apšvietos idėjos, luominė nelygybė, viešoji nuomonė augino įtampą, kuri galiausiai peraugo į revoliuciją. 1789 05 karalius Liudvikas XVI sušaukė Generalinius luomus. Didžioji dalis deputatų pasiskelbė Steigiamuoju susirinkimu.
    1789 07 14 Paryžiaus gyventojai palaikydami Steigiamąjį susirinkimą šturmavo Bastiliją - prasidėjo revoliucija.
  • Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija

    Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija
    Išdėstytos pagrindinės žmogaus teisės, tapusios pagrindu vėlesniems žmogaus teisių dokumentams. Skelbė visų žmonių lygybę, teisę į nuosavybę, teisingumą, politinį dalyvavimą, įtvirtino sąžinės, minties, religijos laisves.
  • Prancūzijos konstitucija

    Prancūzija tapo konstitucine monarchija.
    Karalius kreipėsi pagalbos į kitus absoliutus. Prasidėjo karai su Austrija ir Prūsija.
  • Jakobinų diktatūra

    Jakobinų diktatūra
    1793-1794 vadovaujama Maksimiljeno Robespjero.
    1793 01 giljotinuotas karalius. Šalyje prasidėjo suirutė, vyko karai su užsieniu, politinių grupuočių kovos nulėmė jakobinų diktatūros įvedimą.
    Reformos: kainų reguliavimo įstatymas, panaikinta feodalinė žemėvalda, religijos uždraudimas, privaloma karinė tarnyba, žmonių lygybė.
  • Napaleono perversmas. Įsitvirtina Konsulatas

    1795 - direktorijos valdymas.
    1799 - Napaleonas įvykdė perversmą, nuvertė nesugebėjusią įvesti tvarkos Direktorių tarybą ir perdavė valdžią trims konsulams. Po trejų metų prancūzų tauta plebiscitu nusprendė pirmojo konsulo pareigas jam suteikti iki gyvenimo pabaigos.
  • Antiprancūziška koalicija

    Nuo 1800 m. Prancūzija pradėjo konfliktus su Austrija dėl italų žemių valdymo, 1803 m. pablogėjus santykiams Didžioji Britanija, Austrija, Rusija ir Neapolio karalystė sudarė antiprancūzišką koaliciją.
  • Prancūzija tampa imperija

    1801 m. - atnaujino Prancūzijos ryšius su popiežiumi, pasirašė konkordatą, pagal kurį Prancūzija vėl tapo katalikišku kraštu, o Katalikų bažnyčia atgavo iki revoliucijos turėtą teisinę ir turtinę padėtį.
    1804 m. Prancūzija buvo paskelbta imperija, o Napoleoną popiežius paskelbė imperatoriumi Napoleonu I.
  • Napaleono kodeksas

    1804 m. priimtas Civilinis kodeksas - Pirmasis pasaulyje civilinės teisės normų rinkinys.1807 m. patvirtintas Komercinis kodeksas; 1810 m. patvirtintas Baudžiamasis kodeksas.
    Paskelbtas luomų panaikinimas, visų Prancūzijos piliečių lygybė, leista civilinė santuoka, numatyta valstybės globa privačiam verslui, ginamas asmeninio turto saugumas, suvienodinta ilgio ir tūrio matų sistema. Prancūzija tapo visuotinės lygybės ir laisvės simboliu.
  • Reino sąjunga

    1806 m. Napoleonas panaikino Šventosios Romos imperiją ir įkūrė Reino kunigaikštysčių sąjungą.
  • Žygis į Rusiją

    1805 m. pralaimėto Trafalgaro mūšio Napoleonas pakeitė karo su anglais taktiką – pradėjo taikyti kontinentinę blokadą. 1807 m. jis sudarė Tilžės sutartį su Rusija, kuri turėjo prisidėti prie kontinentinės blokados.
    Rusija nesilaikė kontinentinės blokados sąlygų, prekiavo su Didžiąja Britanija, todėl Napoleonas nusprendė pradėti su ja karą. Po Bordino mūšio užėmė Maskvą, rusai sostinę padegė, Napaleonas turėjo trauktis.
  • Leipcigo mūšis. Napaleonas ištremtas į Elbos salą

    Po pralaimėjimo Rusijoje Napoleonui nepavyko išlaikyti ankstesnių sąjungininkų. Prieš jį pradėjo vienytis visos Europos monarchai, Prancūzija nebeturėjo išteklių toliau kariauti. 1813 m. pradžioje Rusija, Didžioji Britanija, Prūsija, Švedija (vėliau ir Austrija) suvienijo jėgas Leipcigo mūšyje.
    Napaleono pajėgos sumuštos, jis ištremtas į Elbos salą.
  • Vienos kongresas

    Vienos kongresas
    1814-1815.
    Pagrindiniai nutarimai: naujai sukarpytas Europos žemėlapis, Prancūzijoje atkurtas absoliutizmas, neileista susivienyti Italijai ir Vokietijai, įsipareigota vykdyti reakcinę politiką.
    Nugalėtojai siekė atkurti Europoje iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos buvusią tvarką ir grąžinti į sostus senąsias dinastijas, naujai perdalyti Europą.
  • Šventoji sąjunga

    Austrijos, Prūsijos ir Rusijos sudaryta sutartis. Restauracija - Šventoji sąjunga stengėsi išlaikyti Europoje tvarką, gyvavusią iki DPR. Sąjungos narės įsipareigojo ginklu kištis į kitų šalių vidaus reikalus, jei grėstų karas ar revoliucija.
  • Politinės revoliucijos

    Kovojo prieš reakciją ir absoliutizmą. Po neramumų pradėjo formuotis parlamentizmas. Europoje kūrėsi įvairios politinės partijos.
    Liberalizmas - reakcija į ekonominės veiklos suvaržymus, luominį žmonių skirstymą ir absoliutinę monarchų valdžią.
    Konservatizmas - po DPR, nes ji bei liberalios idėjos labai sukrėtė senąją politinę, ekonominę, socialinę tvarką.
    Socializmas - pramonės perversmas. Iškilo problema, kaip panaikinti darbininkų ir neturtingųjų sluoksnių skurdą.
  • Tautų pavasaris

    Tautų pavasaris
    1848-1849, XIX a. antroji pusė.
    Europos tautose brendo tautinė savimonė, patriotizmas - nacionalizmas - šovinizmas.
  • Baudžiavos panaikinimas Rusijoje

    Vasario manifestu panaikinta baudžiava
  • Vokietijos suvienijimas

    Vokietijos suvienijimas
    Vienos kongresas priėmė sprendimą neatkurti Šventosios Romos imperijos, o iš vokiečių žemių buvo sudaryta Vokietijos sąjunga.
    1848 - aktyvistai išsikovojo, kad būtų sušaktas Frankfurto parlamentas.
    Otas fon Bismarkas vienijo geležimi it krauju: karas su Danija, Austrija, Prancūzija.
    1871 m. Versalyje buvo paskelbta Vokietijos imperija - II reichas.
  • Pramonės perversmas

    Pramonės perversmas
    Nuo XVIII a. pabaigos Anglijoje. Prasidėjo gamybon įdiegus garo variklį - Džeimso Vato idėja.
    Gamyba: industrializacija, iškasenų telkinai, agrarinė revoliucija.
    Trans: traukiniai, garlaivis, automobiliai, lėktuvas.
    Kom: telegrafas, telefonas, radijas.
    Socialiniai: klasinė visuomenė, kapitalistai, darbininkų klasė, moterų ir vaikų darbas, demografinis sprogimas, socialiniai judėjimai, emigracija, urbanizacija, patogesnė buitis.
  • Imperializmas

    Pramonės perversmo metais trūko žaliavų, naujų rinkų pramonės tikslams realizuoti. XIX a. pabaigoje Europos pramoninės valstybės, JAV, Japonija, Rusija virto kolonijinėmis imperijomis. Kova dėl kolonijų didino įtampą.
  • I pasaulinio karo pradžia

    I pasaulinio karo pradžia
    Įtampos rezultatas - Trilypė (Vokietija, Austrija-Vengrija ir Italija) ir atsakas Antantė (DB, Pranc, Rusija)
    Per teroristinį aktą nušautas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis. A-V - ultimatumas Serbijai. Serbija kreipėsi paromos į Rusiją, Rusijai nesikišti pagrasino Vokietija.
    Rugpjūčio 1 dieną Vokietija paskelbė karą Rusijai.
  • Lenino valdymas

    Lenino valdymas
    1917-1924
    Spalio revoliucija, bolševikų diktatūros pradžia, Sovietų Rusija
    1922 įkuriama Sovietų sąjunga
    Nacionalizacija, žemių dalijimas valstiečiams, maisto produktų nusavinimas.
    1918-1921 karinis komunizmas
    1921 - 1927 NEP'as
    Suformavo pagrindinius režimo principus, sukūrė represinį ir kontrolės mechanizmą, teroras, propoganda.
  • I pasaulinio karo pabaiga

    Karo padariniai: ekonominiai nuostuoliai, sugriautas ūkis, žuvo milijonai žmonių, griežtos bausmės brandino politinę įtampą, žlugo visos Europos imperijos, susikūrė 9 naujos valstybės, susikūrė komunistinės diktatūros valstybė.
  • Paryžiaus taikos konferencija

    Paryžiaus taikos konferencija
    Lemiamą balsą turėjo Didžiojo ketvirto taryba - JAV, Prancūzija, DB, Italija.
    Svarstyta V. Vilsono 14 punktų programa: demokratiškai spręsti karo sukeltas problemas, skatinti taikų bendradarbiavimą, įgyvendinti tautų apsisprendimo teisę, įkurti tautų sąjungą.
    Nutarimai: pasirašytos taikos sutartys su pralaimėjusiomis šalimis: Austrija, Bulgarija, Vengrija, Turkija, Vokietija. Pervarkytas žemėlapis, įkurta tautų sąjunga.
  • Versalio taikos sutartis

    Versalio taikos sutartis
    Taikos su Vokietija sąlygos: neteko teritorijų, Saro anglies kasyklos, kolonijų, turėjo mokėti reparacijas ir kontribucijas, apribotas karinis pajėgumas, uždraustas karinis laivynas, demilitarizuota Reino zona.
  • Tautų sąjunga

    Tautų sąjunga
    Būstinė - Ženeva. Tikslas: garantuoti pasaulyje taiką, kurį tikėtasį pasiekti įtvirtinus kiekvienos valstybės narės pareigą padėti viena kitai užpuolimo atveju.
    Aktyviausia - DB ir Prancūzija. JAV nedalyvavo.
  • NEP'as

    1921-1927
    Leista nuomoti žemę iš valstybės ir samdyti darbininkus; siekiant sustiprinti pramonę, leista iš valstybės nuomoti fabrikus, o pelną, sumokėjus mokesčius, pasilikti, steigti smulkias įmones.
  • Fašizmas Italijoje

    Fašizmas Italijoje
    B. Musolinis suorganizavo ginkluotą žygį į Romą. Karalius paskyrė BM premjeru. Užsitikrinęs karaliaus, Bažnyčios, kariuomenės ir kai kurių partijų pritarimą, pradėjo naikinti demokratinę santvarką.
    Fašizmas: antidemokratija, vado kultas, aukštino savo tautą, ekspansinė politika, nacijos siekiai.
    Musolini: cenzūra, teroras, sutramdyta mafija, socialinė politika, ekspancionizmas.
  • Įkuriama SSRS

    Įkuriama SSRS
    Imperatorius valdė iki 1917 m., buvo pašalintas iš valdžios. Įkurta trumpai gyvavusi demokratinė respublika, kurios vyriausybę 1917 m. nuvertė Leninas. 1918-1920 Pilietinis karas.
    1922 m. Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika privertė Užkaukazės TFSR, Baltarusijos TSR ir Ukrainos TSR pasirašyti sąjungos aktą.
  • Stalino valdžia

    Stalino valdžia
    1924-1953
    1927 Industrializacija
    1928 Kolektyvizacija
    1930 Gulagas
    Asmens kultas, kolektyvizacija, planinė ekonomika, Gualagas, represijos, propaganda.
  • Industrializacija

    Industrializacija
    Tikslas – iš agrarinės valstybės virsti industrine valstybe ir pagal pramonės produkciją pasivyti bei aplenkti kapitalistines Vakarų valstybes. 1929 m. Sovietų Sąjungos valdžia patvirtino pirmąjį penkmečio planą (1929–1933 m.). Pirmenybė buvo teikiama karo pramonei, kitos pramonės šakos laikytos ne tokiomis svarbiomis.
  • Kolektyvizacija

    Kolektyvizacija
    Siekta kontroliuoti ir galutinai palaužti valstiečius. Pradėjus industrializaciją, agrarinį valstybės ūkį siekta pertvarkyti į pramoninį ūkį. Iš pasiturinčių valstiečių prievarta buvo atimamas turtas, žemė, o jie patys varomi dirbti į kolūkius.
  • Didžiosios ekonominės krizės pradžia

    Didžiosios ekonominės krizės pradžia
    1929-1933
    Priežastys: liberali ekonomikos politika, perprodukcija, spekuliacija biržose, atskratymas akcijomis, JAV ekonomiai ryšiai su pasauliu (kreditorė, eksportuotoja ir importuotoja).
    Daugelyje valstybių įsigalėjo etatizmo politika. Vokietijoje į valdžią atėjo A. Hitleris ir įsigalėjo nacionalsocialistų diktatūra, o didžiojoje dalyje Europos valstybių buvo įvestas autoritarinis valdymas.
  • Hitlerio atėjimas

    Hitlerio atėjimas
    Po DEK kilo socialinių neramumų, kraštutinės jėgos tapo labai populiarios. VNSDP laimėjo rinkimus.
    Hitleris pradėjo laužyti Versalio taikos nuostatas, išstoja iš tautų sąjungos.
    Holokaustas, masinės represijos, kontrolė.
  • Nuolaidžiavimo politika

    1935 m. užėmė Saro sritį
    1936 m. militarizuota Reino zona
    1938 m. Austrijos anšliusas, Miuncheno Suokalbis
    Matydama Tautų Sąjungos besąlygišką nuolaidžiavimą, po kelių mėnesių – 1939 m. Vokietija Čekoslovakiją okupavo, o kovo antroje pusėje iš Lietuvos atėmė Klaipėdos kraštą.
  • Miuncheno suokalbis

    Miuncheno suokalbis
    Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovų pasitarime buvo nutarta Čekoslovakijai priklausančius Sudetus (čia dauguma gyventojų buvo vokiečiai) perduoti Vokietijai. Reikšmingiausias nuolaidžiavimo nuraminimo politikos pavizdys.
  • SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis

    SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis
    Molotovo–Ribentropo paktu. Greta oficialaus sutarties teksto buvo pasirašytas slaptasis protokolas. Įtakos sferos: SSRS - Suomija, Estija, Latvija ir Rumunijos dalis (Besarabija); Vokietijos - Lietuva. Perpus pasidalyta Lenkija.
  • II pasaulinis karas

    II pasaulinis karas
    Paktas nacistinei Vokietijai suteikė galimybę užpulti Lenkiją. Šios ginti stojo Prancūzija ir Didžioji Britanija, po dviejų dienų jos paskelbė karą Vokietijai.
  • SSRS ir Vokietijos sienų nustatymo ir draugystės sutartis

    Slaptuosiuose protokoluose Lietuva atiteko SSRS, o Vokietijai Lenkija.
  • SSRS ekspancinė politika

    1939 m. įsiveržė į rytinę Lenkijos teritoriją.
    Sovietų Sąjunga valstybėms, kurios pateko į jos įtakos sferą (Suomijai, Estijai, Latvijai ir Lietuvai), pasiūlė pasirašyti savitarpio pagalbos sutartis. Visos Baltijos šalys su pasiūlymu sutiko ir jose buvo dislokuotos Raudonosios armijos įgulos, o Suomija pasiūlymą atmetė.
  • Antlanto chartija

    Antlanto chartija
    JAV F. Ruzveltas ir DB V. Čerčilis. Numatyta: abi šalys gerbia tautų apsisprendimo teisę pasirinkti valdymo formą, bus siekiama šią teisę grąžinti okupuotoms teritorijoms. Antihitlerinės koalicijos kūrimosi pradžia.
  • Jungtinių Tautų deklaracija

    Galutinai suburta Antihitlerinė koalicija - sąjunga kovai prieš nacistinę vokietiją iki pergalės. JAV, Didžioji Britanija ir SSRS. Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijos.
  • II fronto atidarymas

    Numatyta 1943 Teherano konferencijoje. Antrojo fronto atidarymas leido pulti Vokietiją iš dviejų pusių, tai paspartino Vokietijos kapituliaciją ir Antrojo pasaulinio karo Europoje baigtį.
  • Jaltos konferencija

    Jaltos konferencija
    Krymas
    1. Suderinti bendri veiksmai prieš Vokietiją.
    2. Nutarta nuginkluoti Vokietiją ir padalyti ją į okupacines zonas.
    3. SSRS įsipareigojo pasibaigus karui Europoje stoti į karą su Japonija.
    4. SSRS pažadėta teisė į Mongoliją bei naujas teritorijas Kurilų salose ir Pietų Sachaline.
    5. Nutarta įsteigti JTO.
  • Vokietijos kapituliacija

    Po antrojo fronto atidarymo Vokietija buvo spaudžiama ir iš rytų, ir iš vakarų. Sąjungininkai sparčiai artėjo prie Berlyno. 1945 m. balandžio 30 d. savo bunkeryje nusižudė Adolfas Hitleris. Tų pačių metų gegužės 8 d. nacistinė Vokietija kapituliavo. Vakarinę Vokietijos dalį okupavo amerikiečiai ir britai, o rytinę – sovietai.
  • Potsdamo konferencija

    Potsdamo konferencija
    Vokietija
    1. Galutinai aptartos okupacinių zonų Vokietijoje ribos.
    2. Vakarinė Lenkijos siena nustatyta pagal Neisės ir Oderio upes.
    3. Sudetų kraštas grаžintas Čekoslovakijai.
    4. Karaliaučius ir dalis Rytų Prūsijos teritorijos priskirta SSRS.
  • II pasaulinio karo pabaiga

    Japonijos kapituliacija. 1945 m. rugpjūtį vykdydama savo įsipareigojimus į karą su japonais stojo SSRS. JAV nusprendė panaudoti branduolinį ginklą.
    Karo padariniai: 50 mil.žuvusių, JTO, Vokietijos ir Austrijos teritorijos padalintos į okupacines zonas, sovietizacija, pasmerktas fašizmas ir nacizmas, dvipolė sistema JAV ir SSRS, žlugo imperializmas.
  • Jungtinių tautų organizacija

    Jungtinių tautų organizacija
    Pagrindiniai JTO Chartijoje numatyti tikslai:
    1. Palaikyti tarptautinę taiką bei saugumą, taikiai sureguliuoti arba išspręsti tarptautinius ginčus.
    2. Įgyvendinti tarptautinį bendradarbiavimą. Generalinė Asamblėja – aukščiausias JTO organas. Ją sudaro visos JTO narės, turinčios po vieną balsą. Saugumo Taryba – nuolat veikiantis JTO organas. Ją sudaro 15 JTO narių. Penkios jų – JAV, SSRS, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Kinija yra nuolatinės Saugumo Tarybos narės.
  • Šaltasis karas

    Šaltasis karas
    1946-1991
    JAV ir SSRS tapo supervalstybėmis. Didžioji Britanija, siekdama neprarasti savo įtakos Europoje, nenorėjo likti nuošalyje. Vinstonas Čerčilis, buvęs Didžiosios Britanijos premjeras, 1946 m. kovą Fultone (JAV) pasakė savo garsiąją kalbą, kurioje nurodė, kad „nuo Štetino prie Baltijos iki Triesto prie Adrijos nusileidusi geležinė uždanga uždengė visą žemyną..
    Formos: ginklavimosi varžybos, karinių ir politinių blokų kūrimas, lokaliniai karai, propagandinė kova.
  • Trumeno doktrina

    Trumeno doktrina
    Atsisakė nesikišimo politikos, nuspręsta didinti savo įtaką pasaulyje, ginti demokrariją. JAV suteikė ekonominę bei karinę pagalbą Graikijai, kurioje vyko pilietinis karas tarp Vyriausybės ir komunistų, ir Turkijai.
  • Maršalo planas

    Maršalo planas
    Maršalo plano tikslas buvo sustiprinti Vakarų Europos valstybes ekonomiškai ir atitraukti jas nuo komunistinių idėjų plitimo. Ekonominė pagalba jame buvo numatyta 15 Europos valstybių ir Turkijai, o nuo 1949 m. ir VFR.
  • Berlyno blokada

    Berlyno blokada
    1948 m. birželio 24 – 1949 m. gegužės 12 d
    1948 m. birželį Vakarų šalims siekiant sukurti atskirą valstybę ir paskelbus apie valiutos reformą savo okupacinėse zonose ir Vakarų Berlyne, SSRS kaip atsaką 1948 m. birželio pabaigoje blokavo susisiekimą su Berlynu.
    SSRS Berlyno blokadą aiškino tuo, kad trys Vakarų valstybės pažeidė keturių šalių susitarimą dėl Vokietijos.
  • VFR ir VDR susikurimas

    VFR ir VDR susikurimas
    SSRS spaudė Vakarų valstybes sudaryti bendrą Vokietijos valdžią. Tačiau per 1948 m. birželio pasitarimą Vakarų valstybės atmetė SSRS siūlymą. 1948 m. rugsėjo 1 d. Bonoje susirinkę vakarinės dalies vokiečių atstovai išrinko prezidentą.
  • NATO įkūrimas

    NATO įkūrimas
    NATO įkūrimas reiškė bendros valstybių saugumo sistemos atsiradimą. NATO sutartis buvo nuosekli Trumeno doktrinos bei Maršalo plano tąsa. 12 valstybių (Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Islandijos, Italijos, JAV, Kanados, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos ir Prancūzijos) pasirašė Šiaurės Atlanto sąjungos (NATO) sutartį. NATO šalys sutarė bendrai gintis (jei SSRS pradėtų tiesioginius karo veiksmus) bei sudaryti ginkluotąsias pajėgas saugumui užtikrinti.
  • VDR susikūrimas

    Kaip atsaką SSRS savo okupacinę zoną pavertė Vokietijos Demokratine Respublika, 1949 m. gegužės 23 d. buvo priimta jos Konstitucija. Jos vadovu paskirtas Vieningosios socialistų partijos (komunistų) vadovas Otas Grotenvolis.
  • Korėjos karas

    Karas prasidėjo Šiaurės Korėjai įsiveržus į Pietų Korėją, kuriai gelbėti 1950 m. rugpjūtį JT su JAV pasiuntė savo karius. Buvo pasirašyta paliaubų sutartis. Karo metu abi pusės patyrė nemažų nuostolių: žuvo milijonai gyventojų, sugriautas ūkis. JAV padidino įtaką Europoje ir tapo dominuojančia jėga tarp Vakarų bloko valstybių. SSRS nenorėdama nusileisti JAV smarkiai padidino išlaidas karo pramonei ir pasaulyje prasidėjo tikrosios ginklavimosi varžybos.
  • Chruščiovo valdymas

    Chruščiovo valdymas
    1953-1964
    Atšilimas, destanilizacija, GULAG'o sistemos ardymo pradžia. Buvo plėtojama lengvoji pramonė, pradėta masinė daugiabučių gyvenamųjų namų statyba, o žemės ūkiui buvo būdingas masinis kukurūzų auginimas visoje SSRS, visiškai neatsižvelgiant į vietos gamtos sąlygas.
    Siekė bendradarbiauti su Vakarais ir sumažino sovietinio bloko valstybių kontrolę. Kita vertus, būtent jam valdant buvo numalšinta Vengrijos revoliucija (1956), apogėjų pasiekė Šaltasis karas
  • Varšuvos sutarties organizacija

    Varšuvos sutarties organizacija
    Sovietų Sąjunga įsteigė kaip atsvarą NATO – karinį SSRS ir Vidurio Rytų Europos satelitinių valstybių bloką. VSO pasirašė SSRS, Lenkijos, Čekoslovakijos, VDR, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Albanijos (Albanija XX a. 7-ajame deš. nutraukė dalyvavimą) vadovai.
  • Vietnamo karas

    1955-1973
    JAV rėmė pietus ginklais, tiesiogiai įsitraukė nuo 1965. SSRS tiesiogiai nesikišo, rėmė ginklais ir finansais.
    Vietnamas tapo komunistų valdoma šalimi.
  • Sukilimas Vengrijoje

    Sukilimas Vengrijoje
    1956 m. spalio 23 d. Vengrijos sostinėje Budapešte studentai surengė masines demonstracijas. Tuomet į gatves išėjo 300 tūkst. minia, reikalaudama reformų ir politinių laisvių. Tačiau slaptoji policija pradėjo šaudyti į demonstrantus. Sukilimas išsiplėtė ir apėmė visą šalies teritoriją. Prosovietinė šalies vadovybė nepajėgė kontroliuoti padėties. Sukilimo malšinti pasiųstos sovietinės kariuomenės tankų divizijos jį greitai numalšino.
  • EEB įkurimas

    Įkūrė 1957 m. Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir VFR siekdamos išplėsti ekonominį bendradarbiavimą ir kitose srityse.
    EEB veikla integravo valstybių ūkį: buvo panaikinti muitai, leista laisvai judėti darbo jėgai, kapitalui, prekėms bei paslaugoms, buvo koordinuojama ekonominė politika, transportas, moksliniai tyrimai ir naujų technologijų kūrimas. EEB šalys ekonomikos augimu ir jos efektyvumu ėmė sparčiai vytis JAV.
  • Berlyno siena

    Berlyno siena
    SSRS 1961 m. rugpjūčio 13 d. pradėjo statyti sieną, turėjusią neleisti jos dalyje gyvenusiems vokiečiams bėgti į Vakarų Berlyną. Siena išstovėjo iki 1989 m. lapkričio 9 dienos.
  • Karibų krizė

    Karibų krizė
    Krizė kilo, kai JAV ir SSRS „rungėsi“ dėl įtakos pasaulyje ir jų interesai susikirto Kuboje. Tiesioginė krizės priežastis – SSRS branduolinio ginklo dislokavimas Kuboje. 962 m. rudenį Kuboje ji pradėjo montuoti atominį ginklą. Tai turėjo atgrasyti JAV nuo puolimo. Bet sovietinės branduolinės raketos sukėlė krizę, kuri vos nesibaigė Trečiuoju pasauliniu karu. JAV pareikalavo nutraukti sovietinių raketų gabenimą į Kubą, o SSRS paneigė raketų egzistavimą šioje šalyje.
  • Brežnevo valdymas

    Brežnevo valdymas
    1964-1982
    Stagnacija: sulėtėjo ekonomikos augimas, krito darbo našumas, trūko lėšų atnaujinti ūkiui bei technologijoms, nes didžioji valstybės biudžeto dalis buvo skiriama karinei pramonei
  • Sukilimas Čekoslovakijoje

    Sukilimas Čekoslovakijoje
    Prahos pavasaris
    Siekta demokratizuoti politinę sistemą, ekonomiškai reformuoti šalį, reikalauta žodžio laisvės, teisingumo. Taip pat teigta, kad Čekoslovakija turėtų išstoti iš karinio socialistinių Vidurio ir Rytų valstybių bloko. Šie reikalavimai SSRS akimis buvo pavojingi, galėjo nuversti komunistinį režimą šalyje ir nukrypti nuo socialistinio raidos modelio. Kremlius pasirinko karinės intervencijos kelią. Prahos pavasaris buvo sugniuždytas sovietinių tankų 1968 m. rugpjūčio 20 dieną.
  • Brežnevo doktrina

    Doktrina, įteisinusi ginkluotos jėgos naudojimą socialistinėse šalyse. Terminas atsirado 1968 m. įvykių Čekoslovakijoje metu, kai SSRS suorganizavo Varšuvos sutarties valstybių intervenciją. Valdžią gavę komunistai paskelbė, kad jokios intervencijos nebuvo, o, atvirkščiai, – penkių VSO valstybių armijų daliniai suteikė „brolišką pagalbą esant kontrrevoliucijos grėsmei“.
  • Helsinkio pasitarimo baigiamasis aktas

    33 Europos valstybių (išskyrus Albaniją), JAV ir Kanados vadovai pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamąjį aktą. Aktas reikšmingas tuo, kad visoms pasirašiusioms valstybėms (tarp jų ir SSRS) privalomi pagrindiniai principai. Pasirašius Helsinkio baigiamąjį aktą Vidurio Rytų Europos socialistinėse valstybėse bei SSRS respublikose buvo įkurtos Helsinkio grupės, kurios aktyviai kovojo už žmogaus teises.
  • Afganistano karas

    1978 m. prokomunistinės orientacijos kariškiai šalyje įvykdė perversmą ir užėmė valdžią. Didelė visuomenės dalis nebuvo patenkinta prosovietine vyriausybe, kuri kovojo su islamu. JAV rėmė ginkluotus partizanus. SSRS įvedė savo kariuomenę.
    Vienas iš SSRS destabilizavimo veiksnių.
  • Solidarumas Lenkijoje

    Blogėjant gyventojų socialinei ir ekonominei padėčiai, šalyje augo nepasitenkinimas komunistine valdžia. 1980 m. Lenkijoje kilo protestų banga. Įvairiuose miestuose pradėtos kurti profesinės sąjungos. Ypač aktyvūs buvo Gdansko laivų statyklos darbininkai, kur 1980 m. rugsėjį buvo įkurtas visas profesines sąjungas suvienijęs „Solidarumas“. Jis tapo stambiausia ir galingiausia opozicine komunistams organizacija.
  • Gorbačiovo valdymas

    Gorbačiovo valdymas
    1985-1991
    1988 m. pradėjo vykdyti pertvarkos ir viešumo politiką – politines ir ekonomines reformas, kuriomis siekė pakelti ekonomiką, demokratizuoti politinės valdžios sistemą bei pagerinti santykius su Vakarais.
    Pertvarkos reformos ne tik paaštrino visose SSRS gyvenimo srityse buvusią krizę, bet ir privedė prie visiškos suirutės, nes SSRS administracinė sistema buvo nepritaikyta naujo tipo rinkai.
  • Berlyno sienos griūtis

    1990 suvienyta Vokietija. Simbolinė šaltojo karo baigtis.
    Š.K padariniai: demokratijos pranašumas, žlugo dvipolė sistema, žlugo pasaulinė komunistinė sistema, Europos vienijimasis, rinkos ekonomika, krizė pokomunistinėse šalyse, JAV pirmavimas, globalizacija.
  • SSRS suirimas

    SSRS suirimas
    Gorbočiovas pradėjo „Pertvarką“. „Perestroikos“ metu sudarytos sąlygos kurtis kooperatyvams, vėliau įteisinta privati nuosavybė. Visa tai privedė prie visiškos suirutės: administracinė sistema nebuvo pritaikyta tokio tipo rinkos kontrolei, prasidėjo masiniai ekonominiai nusikaltimai. Suirutės pasekmė – masinis deficitas ir hiperinfliacija, šalis pateko į gilią ekonominę krizę, pasibaigusią Tarybų Sąjungos žlugimu.
    1991 12 30 paskelbtas SSRS panaikinimas. Įkurta NVS
  • Europos Sąjungos įkūrimas

    Europos Sąjungos įkūrimas
    Ekonominė ir politinė bendrija. Įkuriama Mastrichto sutartimi. Pirmtakė - 1957 Europos Ek. Bend.
  • ES plėtra

    28
    2004 - Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija,
    2007 Rumunija, Bulgarija
    2013 Kroatija
  • NATO plėtra

    12+4+13
    1999 Čekija, Lenkija, Vengrija
    2004 Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija
    2009 Albanija, Kroatija
    2017 Juodkalnija