-
https://mokslai.lt/referatai/istorija/kinas-lietuvoj-1.html
https://www.google.lt/search?q=senoviniai+filmai&rlz=1C1GCEA_enLT760LT760&source=lnms&tbm=isch&sa=X&ved=0ahUKEwik39SB9vHeAhVKAsAKHTjJC0MQ_AUIDigB&biw=1600&bih=789#imgrc=DPfJb-53msywIM:
https://www.google.lt/search?q=rasa+paukstyt%C4%97&rlz=1C1GCEA_enLT760LT760&source=lnms&tbm=isch&sa=X&ved=0ahUKEwjS0tXM-PHeAhWRxYsKHfP0B6oQ_AUIDigB&biw=1600&bih=740#imgrc=u1Tul0x_n-GHXM:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_kinas -
Paukštytė, Rasa. Lietuvių kinas 1990 – 2004 [interaktyvus]. 2004 m. Liepos 19 d. Prieiga per internetą:
-
Per 14 nepriklausomybės metų lietuvių kinas įrodė, kad jis plačiai ir garbingai atstovauja savo šaliai garsiausiuose pasauliniuose festivaliuose, nors iki šios dienos šis jo vaidmuo nebuvo remiamas pačios valstybės. Jis sugeba pritraukti užsienio investuotojų lėšas, taigi ir sukuria darbo vietas Kino sklaida būtų dar platesnė ir efektyvesnė, jeigu ji būtų daugiau finansuojama.2.2 Kino teatrai
-
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iškilo finansavimo problema. Kai kurie kino kūrėjai, įpratę būti finansuojami iš Maskvos, sunkiai prisitaikė prie naujų sąlygų – valstybė smarkiai sumažino filmų finansavimą. Išpopuliarėjo komerciniai užsienio filmai, lietuviški filmai vis rečiau rodyti kino teatruose. Tačiau atsirado įvairių smulkesnių kino studijų, nauja gabių kino kūrėjų karta.
-
Išeivijoje išgarsėjo lietuvis Jonas Mekas, vienas garsiausių eksperimentinio avangardinio kino kūrėjų. 1987 m. Šarūnas Bartas įkūrė pirmąją nepriklausomą kino studiją „Kinema“.
-
(1972 m.) – VIII tarptautiniame Maskvos kino festivalyje, Arūno Žebriūno novelė „Paskutinis šūvis“ iš novelių filmo „Gyvieji didvyriai“
-
Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai praradus nepriklausomybę, visą kino gamybą bei platinimą ėmė kontroliuoti sovietų valdžia. Kaune įkurta Lietuvos respublikinė kino kronikos studija, 1949 m. perkelta į Vilnių, o 1956 m. pavadinta Lietuvos kino studija. Pirmuosius pokario vaidybinius filmus kūrė „broliškos pagalbos“ principu į Lietuvą iš Sovietų Sąjungos atsiųsti „Mosfilm“ ir „Lenfilm“ specialistai.
-
-
Į Lietuvą kinas atkeliavo 1897 m., kai Vilniuje įvyko pirmasis viešas kino seansas. Pirmieji kino teatrai atsirado 1905 m.
https://www.youtube.com/watch?v=r-6kub6S82E -
-
Pinigai filmui buvo renkami lietuvių kolonijose, o drabužiai ir reikmenys pasiskolinti iš Holivudo bendrovės. Atsiliepimų apie „Naktį Lietuvoje“ buvo ne tik išeivijos spaudoje. Gastroliuojant po Ameriką, filmo premjerą lydi anšlagai Čikagoje, Bostone, Filadelfijoje, Niujorke. Sėkmės padrąsintas Valuskis užsimoja kurti kitus filmus, net vesterną, tačiau lėšų jiems surinkti nepavyksta.
-
-
Konrado kavinė, buvusi Tulpė – menininkų kavinė prieškariniame Kaune, Laisvės al. 45, pavadinta savininko Makso Konrado vardu. Kavinė, pokario metais pakeitusi pavadinimą, gyvavo apie 140 metų.
-
Šio marionečių filmo premjera įvyko 1938 m. lapkričio 24 d. „Metropolitene“ (lėles pagamino Stasys Ušinskas). Lietuvoje filmas sutiktas entuziastingai, o JAV animacinių filmų bendrovė „Dalcompany“ ne tik nupirko „Storulio sapną“, bet ir užsakė S. Ušinskiui naują filmą pagal Hanso Kristiano Anderseno pasaką „Lakštingala“. Šį darbą atlikti sutrukdė Antrasis pasaulinis karas.
-
(Brolių Grimų pasakų motyvais) ekranizacija. Filmavimas prasidėjo 1963 m. Monrealyje, garso įrašymo darbai atlikti Jeilio universiteto studijoje. Vaidinti buvo sukviesti lietuvių dramos aktoriai iš įvairių JAV ir Kanados miestų.
-
Kinas – vienas demokratiškiausių, lengviausiai pasiekiamų, mobiliausių menų. Lietuvos kinas patyrė sunkų spaudimą, bet nepaisant cenzūros kliūčių, suvaržymų, plėtojosi ir populiarėjo.