Timeline: Mantas Navickas

3000 BCE

Seniausi astronomijos raštiniai šaltiniai iš Egiptiečių, Babiloniečių, Finikiniečių, kinų majų ir kitų tautų.

Šios tautos kolektyviai sugebėjo sudaryti Saulės kalendorių, gana tiksliai numatyti metų trukmę, aprašyti Mėnulio užtemimą. Kitose šalyse yra rastos iš to laiko išlikusios observatorijų liekanos.

2100 BCE

Kinai aprašo anksčiausią žinomą Saulės užtemimą

800 BCE

Indų astronomas Yajnavalkya yra pirmas žinomas žmogus kuris teigė kad mūsų visatoje vyrauja heliocentrinis pasaulio modelis

600 BCE

Pitagoras teigia kad žemė yra apvali

450 BCE

Graikų filosofas Anaxagoras teigia kad žvaigždės yra saulės.

280 BCE

Graikų astronomas Aristrachas pradeda siūlyti heliocentrinį pasaulio modelį.

Jo teorija nebuvo populiari ir neišpopuliarėjo iki tūkstančių metų po jo mirties. (maždaug XIXa. kai heliocentrinis visatos modelis patapo populiaresniu nei geocentrinis.)

Period: 130 BCE to 600

Graikai įtvirtina astronomiją kaip mokslą ir skiria jai daug daugiau dėmesio . Iki tol, astronomija buvo tik religinis mokslas.

Keli svarbiausi to laiko astronomai buvo Pitagoras, Aristotelis, Platonas. Jie naudojosi geocentriniu pasaulio modeliu.

140

Graikų mokslininkas Ptolemajas apibendrino senojo pasaulio astronomijos žinias ir pateikė pilną geocentrinį pasaulio sistemos modelį.

Pagal jo pateiktą sistemą, visatos centras yra nejudanti žemė, o aplink ją skrieja visi dangaus šviesuliai. Jo modeliu buvo laikomasi net iki XVI a. vidurio, kol lenkų astronomas Mikalojus Kopernikas pagrindė heliocentrinės sistemos idėją. Jos esmė tokia: Visatos centre yra ne Žemė, o Saulė ir aplink ją skrieja Žemė bei kitos planetos.

1543

M. Kopernikas išleidžia ,,Apie dangaus sferų sukimąsi"

Knygoje Kopernikas pagrindė heliocentrinį pasaulio modelį, įrodė, kad žemė yra rutulio formos, regimajį dangaus kūnų judėjimą aiškino Žemės sukimusi apie savo ašį ir skriejimą aplink Saulę.

1609

G. Galilėjus išrado teleskopą

Modifikuota jo išradimo versija iki šių dienų yra pagrindinis astronomijos įrankis. Naudodamasis savo išradimu, G. Galilėjus atrado Mėnulio kalnus, keturis Jupiterio palydovus, Saulės dėmes ir įrodė, kad Paukščių Taką sudaro atskiros žvaigždės.

1668