-
Egiptiečiai sudarė saulės kalendorių ir gana tiksliai nustatė metų trukmę. Saulės kalendoriaus pranašumas prieš mėnulio kalendorių yra tame, kad pirmasis koreliuoja su metų laikais.
-
Babilonijoje 721 m. pr. m. e. aprašytas mėnulio užtemimas, iš ten iki mūsų laikų išlikęs paros dalijimas į 24 valandas. Mėnulio užtemimas įvyksta kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja taip, kad Žemė meta šešėlį ant Mėnulio.
-
IV amžiuje pr. m. e. graikų filosofas ir matematikas Pitagoras patobulino Talio pasaulėvaizdį apie plokščią Žemę, apgaubtą žvaigždėto dangaus. Jis nustatė, kad Žemė yra rutulys, laisvai skriejantis erdvėje, o aplink ją skrieja Saulė, Mėnulis, žvaigždės ir planetos.
-
Astronomija, kaip mokslas, Lietuvoje pradėtas plėtoti įkūrus Vilniaus universitetą 1579 m.
-
Astronomijos raida paspartėjo 1609 m. išradus teleskopą. Teleskopą išrado Galilėjas. Galilėjas Galilėjus savo darbo teleskopu stebėjo Saulę, Mėnulį, Venerą, Jupiterį ir kitus dangaus kūnus.
-
XVII a. pradžioje J. Kepleris atrado planetų judėjimo dėsnius.
-
1687 m. I. Niutonas suformulavo visuotinės traukos dėsnį. Niutono visuotinės traukos dėsnis sako, kad bet kokie du Visatos kūnai veikia vienas kitą jėga
-
Įkurta 1753 m. kuri ypač suklestėjo ir išgarsėjo pasaulyje, kai jai 1764-1806 m. vadovavo Martynas Počobutas.
-
M. Lomonosovas aptiko, kad Venera turi atmosferą. Atmosfera tai dujų sluoksnis, supantis pakankamos masės kosminį kūną.
-
V. Heršelis atrado Urano planetą. Uranas yra pirmoji Saulės sistemos planeta, atrasta teleskopu. Planeta pavadinta seniausiojo graikų dievo Urano vardu.
-
1969 m. įkurta mokslo akademijos observatorija, atsivėrė naujos perspektyvos astronomijos plėtotei Lietuvoje.
-
1995 m. įkurta Lietuvos astronomų sąjunga.